Eketės piliakalnis – vienas iš didžiausių Vakarų Lietuvoje. Įrengtas ant stataus Eketės upelio deš. kranto, netoli Danės slėnio. Aikštelė net 1 ha ploto, iš šiaurinės dalies ją supa iki 8 m aukščio pylimas. Ant Eketės piliakalnio greičiausiai stovėjusi medinė pilaitė, kuri ar šalia kurios buvusi gyvenvietė, minima XIII a. rašytiniuose šaltiniuose kaip Akitte, Akutte, Ackete. XVI a. minima gyvenvietė Ykytten, Eyckytten, Yckythen.
Apie piliakalnį pasakojama daug padavimų, kuriuos užrašęs Jonas Remeika paskelbė knygoje Ką kalneliai pasakoja. Tai pasakojimai, kad pylimą supylę švedai; kad vidurnaktį ant kalno pasirodančios baltai apsirengę moterys; kad vienas ūkininkas matęs du raitelius besikaunančius kalavijais; kad ant kalno buvusi pilis, kuri prasmego ir pan.
Piliakalnis tyrinėtas 1972 m. (vad. A. Merkevičius) prieš įrengiant tvenkinį. Tyrimų metu šalia piliakalnio surastas kremuoto mirusiojo kapas urnoje, datuojamas laikotarpiu pr. Kr., piliakalnio aikštelėje atkastos medinio stulpinės konstrukcijos pastato liekanos, aptikta daug radinių, dauojamų I-XIII a.: Romos Imperijos moneta, stiklinių karolių, įvairių laikotarpių keramikos, darbo įrankių, audimo staklių pasvarų. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje, tyrimų medžiaga nepublikuota.
Iliustracija D. Baltramiejūnaitės.
1996 м. Eketės piliakalnio papėdės gyvenvietėje padarius gręžinius (vad. R. Jarockis), buvo nustatyta, kad vientisas, tiesa, kai kur arimo stipriai apardytas, kultūrinis sluoksnis su gausiais molio tinko gabaliukais yra išplitęs 480x140 m teritorijoje į Š ir ŠR nuo piliakalnio, iš viso daugiau kaip 6 ha plote. Gana tankiai, kas 30–50 m, daryti gręžiniai leidžia teigti, kad centrinė gyvenvietės dalis buvo priešais kelią į piliakalnį iš ŠR pusės, kur aptiktas 30–70 cm storio savo intensyvumu iš aplinkos išsiskiriantis kultūrinis sluoksnis.
Paskutinįkart mokslinėje spaudoje dėmesio piliakalnis sulaukė 2008 m., leidinyje Archaeologia Baltica išspausdintame R. Jarockio straipsnyje "Eketė iron age and medieval hill-fort settlement complex. Aerial archaeology and remote sensing", kuriame, remiantis aerofotovaizdais, o tiksliau - 1953 m. aerofotonuotraukomis, pateikta keletas visiškai nepagrįstų teiginių: visų pirma, teigiama, kad Eketės piliakalnio aikštelė buvusi visa (o ne tik šiaurinė dalis) apjuosta pylimu. Hipotezė labai įdomi ir verta dėmesio, bet, deja, nepagrįsta ne tik minėtos aerofotonuotraukos analize. Visą aikštelę juosiančio pylimo nepastebėjo nei detalią piliakalnio išvaizdos fiksaciją XIX a. pateikę kartografai (J.M.Guise kartoteka, XIX a. vid. topografiniai žemėlapiai), nei iki Eketės upelio patvenkimo piliakalnį lankę bei tyrinėję archeologai, todėl jo egzistavimas neparemtas jokiais duomenimis. Antras "atradimas" - lokalizuota Eketės dvaro vieta nebūtų naujiena, jeigu autorius būtų išanalizavęs XX a. pr. žemėlapius, kuriuose tiksliai pažymėta ir dvaro vieta ir malūnas, buvęs piliakalnio papėdėje. Trečias "atradimas" - neva tai iš magnetometrinių tyrimų matoma planinė gyvenvetės šalia piliakalnio struktūra. Prieš darant tokias drąsias išvadas autoriui matyt vertėjo detaliau susipažinti su melioracijos įrenginių išdėstymuo schemomis ir tariamos "gatvės" greičiausiai būtų sutapę su užkastų vandens drenavimo sistemų vietomis. Gyvenvietės užstatymo struktūros analizei reikėtų pasitelkti įvairesnius - kompleksinius metodus, neatmetant ir "destruktyviojo baubo" - didelių plotų (pvz 3 х 50) detalaus ištyrimo.
parengė L. Tamulynas (2016-01-25)