Kretingalės mikroregionas (5x5 km) apibrėžtas abipus Dangės upės, tarp Kretingalės ir kelio į Palangą. Į šį mikroregioną pateko 2 piliakalniai (Eketės ir Jogučių), viena bronzos - ankstyvojo geležies amžiaus pikapyno vieta (Kretingalės), bent 4 kapinynai (Jogučių/Spirkių, Laukžemių/Paupulių, Kalnuvėnų ir Kopūstų/Rušpelkių), keletas geležies amžiaus gyvenviečių (Stančių, Kalnuvėnų). Regiono vieta pasirinkta atsižvelgiant į jame esančią Romėniškojo laikotarpio objektų koncentraciją.

 

 

 

 

 

 

 

Tyrimų tikslai

Pagrindinis tyrimų mikroregione tikslas - gyvenviečių, o tiksliau - sodybviečių paieška. Dar 2007 vykdant archeologinius žvalgomuosius tyrinėjimus Jogučių/Spirkių kapinyno apsaugos zonoje buvo nustatyta, kad šioje vietoje yra archeologinių struktūrų, sietinų su proistorinėm žmogaus veiklom, greičiausiai sodybomis. Archeologinės struktūros - tai židiniai, stulpavietės, neaiškios paskirties duobės. Įdomu tai, kad visos struktūros buvo aptiktos iškart po ariamu sluoksniu, t.y. virš jų nebuvo to proistorinio laikotarpio kultūrinio sluoksnio

Dar 2007 m. kilo didelių abejonių dėl gyvenvietės sampratos. Gyvenvietė Lietuvos archeologijoje suprantama kaip aiškų kultūrinį sluoksnį turintis plotas. Senovės gyvenvietėmis Lietuvos archeologijoje vadinami kelių ha plotai. Tačiau toks požiūris turėtų būti keičiamas. Visų pirma 2007 m. tyrimai parodė, kad gyvenvietė nėra vientisas kultūrinis sluoksnis, o tokio sluoksnio ir atskirų objektų išsidėstymas didesnėmis ar mažesnėmis koncentracijomis didelėse, kelių šimtų ar net kelių tūkstančių hektarų teritorijose. Kaip gyvenvietė turėtų būti suprantama visa bendruomenės įsisavinta aplinka, t.y. ne tik būstas su aplinka, bet ir ganyklos, keliai, gynybiniai ir gynybiniai-rezidenciniai objektai ir be abejo laidojimo vietos. Nereikėtų daryti teorinės prielaidos kad egzistuoja ryšys  piliakalnis - gyvenvietė - laidojimo vieta, o suvokti, kad gyvenvietė=sodybvietės+piliakalnis (-niai)+laidojimo vieta. Gyvenvietę, kaip atskiros bendruomenės funkcionavimo erdvę, šiuo atveju žymi laidojimo vieta.  

Vykdant projektą Kretingalės mikroregione siekta išsiaiškinti kokio dydžio plotuose išplitę gyvenvietėms būdingos struktūros, gyvenvietės indikatoriumi laikant laidojimo objektus ir piliakalnius (Eketės atveju suvokiant kaip gynybinį/rezidencinį objektą).   

Atsižvelgiant į XIX a. situaciją, kai gyvenviečių plotas svyravo apie 2 kv.km, o kapinės dažnai būdavo jų pakraščiuose, darbine hipoteze laikyta, kad gyvenvietės ribinis taškas turi būti laidojimo vieta, o vienos gyvenvietės archeologinės struktūros gali būti randamos bent jau 1 kv.km plote.

Parengiamieji darbai

Prieš pradedant tyrimus buvo surinkta informacija apie mikroregiono archeologinius objektus, surinkti visi žinomi topografiniai žemėlapiai ir aerofotonuotraukos (1958 ir 1971 m.), padaryta regiono geomorfologinė analizė. Geomorfologinėje analizėjegalima rasti informaciją apie upių terasas, apie paviršinių sluoksnių litologiją, jų susidarymo aplinkybes. Šį darbą atliko Lietuvos Geologijos tarnybos specialistai. Iš šios įstaigos gavome ir senąsiais aerofotnuotraukas.

 

Geofizikiniai tyrimai magnetometru

Prieš pradedant archeologinius žvalgomuosius tyrimus, laukuose į p.p.v.  nuo Jogučių kapinyno 2008 m. sausio mėn. atlikti archeologiniai žvalgymai magnetometrais, kuriuos vykdė Kylio universiteto geofizikai ir Šlezvigo muziejaus archeologas Hannes Frentzel.

Magnetometru iššžvalgytas 10 ha plotas. Fiksuoti šimtai anomalijų. Vienas iš įdomesnių objektų, kuris nors ir neryškiai, tačiau matosi magnetogramoje - senojo Klaipėdos - Kretingos kelio vieta, šiuo metu visiškai neišsiskirianti suartuose laukuose.

Planuota patikrinti magnetines anomalijas ir palyginti tai, kas vaizduojama magnetogramoje, su tuo, kas randama, tačiau 2008 m. pavasarį suarus laukus šitas darbas nebeteko prasmės, nes arimo metu anomalijas sukėlę objektai (pvz. metaliniai daiktai ar akmenys) galėjo pakeisti savo vietą ir nustatyti kas yra kas tapo neįmanoma.

Žvalgomieji tyrimai

 

Išvados